Kalnų oras treniruoja širdį ir kraujotaką

Optimalus poveikis sveikatai vidutiniame aukštyje

Ilgalaikiai aukšto aukščio klinikose apsilankiusių žmonių tyrimai SPA leidžia daryti išvadą, kad daugeliu atvejų pageidaujamų sveikatos pokyčių tęsinys gali būti įrodytas praėjus mėnesiams po gydymo stacionare. Du ryškiausi atradimai – pulso nurimas ir kraujospūdžio sumažėjimas – išlieka stabilūs iki aštuonių mėnesių net grįžus į žemesnę namų aplinką.

Širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis sergančius žmones dažnai kamuoja abejonės, ar pavyks susidoroti su klimato įtampomis, kylančias atostogų kalnuotuose regionuose. Šį neapibrėžtumą dabar galėtų išspręsti sprendimas, kurį sukūrė dr. Tomo Beckerio Kelno universiteto Anatomijos centre atliktas tyrimas turi būti panaikintas. Priešingai, jis parodė, kad buvimas vidutiniame aukštyje (nuo 1000 iki 3000 m virš jūros lygio) turi išmatuojamą teigiamą poveikį širdies, kraujotakos sistemos ir plaučių veiklai. Su aukščiu susiję klimato dirgikliai optimalų efektyvumą sukuria maždaug 2000 m virš jūros lygio aukštyje.

Kopimas iš žemumų į aukštesnį reljefą iš pradžių sukelia išmatuotą streso reakciją žmogaus organizme. Šios pirmosios adaptacijos fazės trukmė vidutiniškai yra apie šešias valandas. Labiausiai pastebimi fiziologiniai procesai – padažnėjęs pulsas ir pagreitėjęs kvėpavimas. To priežastis – vis mažėjantis deguonies slėgis aplinkos ore didesniame aukštyje. Širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems pacientams svarbus kraujospūdžio dydžių klausimas lėmė tik nežymius pokyčius laikino nežymaus padidėjimo prasme. Organizmui reikia vėlesnės aklimatizacijos fazės, paprastai trunkančios septynias dienas, kad metabolizmas prisitaikytų prie sumažėjusio deguonies tiekimo. Šiame etape reikėtų vengti didesnio streso. Visiškas fizinis darbingumas pasiekiamas tik antrą ir trečią savaites. Pulso dažnio sumažėjimas iki vidutiniškai 85 procentų žemumos verčių, šiek tiek sumažėjęs sistolinis kraujospūdis ir sumažėjęs širdies deguonies suvartojimas yra reikšmingiausi mediciniškai įrodyti sėkmingo prisitaikymo prie didelio aukščio klimato sąlygų padariniai.

Iš esmės fiziškai treniruotiems žmonėms reikia trumpesnio laiko prisitaikyti prie aukščio nei netreniruotiems žmonėms. Tačiau aprašytas teigiamas poveikis žmogaus organizmui naudingas visiems – nuo ​​sportuojančių sportininkų iki normalių poilsiautojų iki pacientų reabilitacijos klinikose. Pastarojoje nuo XIX amžiaus pabaigos nuolatinė vieta gydymo pasiūloje buvo vadinamoji reljefo terapija. Tai kalnų žygiai 19 – 800 m aukštyje virš jūros lygio, kur reikia įveikti iki 2000 m aukščio skirtumą. Jie pasirodė esąs veiksmingos mokymo priemonės gydant širdies ir kraujagyslių ligas.

Šaltinis: Kelno universitetas [Friedhelm Rath]