Sonnleitner reikalauja politinės įžvalgos sėkmingam žemės ūkiui

Ekonominės plėtros pasekmės

Vokietijos ūkininkų asociacijos (DBV) prezidentas Gerdas Sonnleitneris 2004 metų situacijos ataskaitos pristatymo proga paragino nutraukti sistemingą žemės ūkio įmonių ir Vokietijos, kaip žemės ūkio vietovės, silpninimą.Prieš federalinę spaudos konferenciją 2002 m. Berlynas, Sonnleitner atkreipė dėmesį, kad šiuo metu itin sunki ekonominė padėtis Vokietijos žemės ūkyje yra ne tik rinkos ar ES žemės ūkio politikos, bet ir nacionalinės politikos rezultatas. „Mūsų šalyje politikai seniai nedelsė suvokti, kad mums vėl reikia klestinčio, sėkmingo žemės ūkio“, – apibendrino DBV prezidentas. Praėjusiais 2003–25 finansiniais metais vidutinis visą darbo dieną dirbančių žemės ūkio įmonių rezultatas krito drastiškai 22.900 proc. iki 16.325 1.360 eurų. Tai reiškia, kad vienam šeimos darbuotojui buvo pasiekti tik 40 XNUMX eurai. Tai reiškia, kad savarankiškai dirbantis ūkininkas uždirba tik vidutiniškai XNUMX eurų bruto per mėnesį, įskaitant visas išmokas iš Briuselio ir Berlyno žemės ūkio biudžeto. Pajamų skirtumas nuo komercinės ekonomikos padidėjo iki maždaug XNUMX procentų, pažymėjo Sonnleitner.

Dėl politinių pasekmių Sonnleitner paragino Bundestagą ir Bundesratą vykstančiame tarpininkavimo komiteto procese atšaukti federalinės vyriausybės suplanuotas didžiules ypatingas aukas ūkininkams. Federalinė vyriausybė planuoja padidinti mokesčius už žemės ūkyje naudojamą dyzeliną ūkininkams, padidinti žemės ūkio socialinio draudimo įmokas ir sumažinti biurokratiją, panaikindama fiksuotą pirkimo mokesčio tarifą. Tai dar labiau padidina spaudimą ūkininkų pajamoms, pabrėžė Sonnleitner. Būtent todėl DBV taip pat aštriai kritikavo Bundestago patvirtintą federalinį biudžetą su neproporcingais – minus 7,4 procento – sumažinimais žemės ūkio departamente. Valstybės biudžetų konsolidavimas ir skolų mažinimas turi turėti įtakos visoms socialinėms ir ekonominėms grupėms ir neturėtų būti vienpusis ūkininkų sąskaita. Todėl ūkininkai labiau suprato Koch-Steinbrück koncepciją. Sonnleitner tikisi, kad tarpininkavimo komitetas dabar užtikrins vienodą požiūrį į ūkininkus.

Tikėtina, kad nacionalinės solo pastangos ateityje dar labiau pablogins Vokietijos ūkininkų pajamų galimybes ir konkurencinę padėtį. Be mokesčių ir finansinių sprendimų, dabartiniai kriterijai yra nacionaliniai kiaulių ir vištų auginimo reglamentai ir, pavyzdžiui, Vandens pagrindų direktyvos įgyvendinimas. Ūkininkai yra susirūpinę dėl taisyklių, kurios tuo pačiu metu užtikrina aukštus gyvūnų gerovės standartus ir ekonominį konkurencingumą. Ūkininkai galėtų gyventi pagal kiaulininkystės taisykles. Gyvūnų apsauga ateina savaime, o ūkininkus domina nuolatinis jos tobulinimas. Tačiau kartu reglamentas atspindi Europos reguliavimą, taigi ir požiūrį bei konkurencines sąlygas ES ir svarbiausiose konkuruojančiose šalyse. Vokietija vis dar užima pirmąją vietą ES kiaulių auginimo srityje. Šią poziciją norime išlaikyti ir ateityje, – paaiškino Sonnleitner.

Kalbėdamas apie vištų laikymą, DBV prezidentas ne kartą pabrėžė, kad senasis tradicinis narvas „negyvas“. Tačiau turi būti įmanoma besąlygiškai, be jokios vertės išnagrinėti alternatyvų laikymui narvuose, ir to tvariai reikalauja profesija. Tai taip pat apima mažų grupių išlaikymą. Federalinės tarybos dauguma pateikė aiškų reikalavimą. Visoms masinės gamybos būstų sistemoms reikėtų atlikti bandymo procedūrą, tam tikrą TÜV tipą. Tik įvedus šią tvarką, dabartinis laikymas narveliuose po dvejų metų bus palaipsniui panaikintas. Sonnleitner apgailestavo, kad ministras Künast neketino įgyvendinti šio sprendimo ir nenorėjo pasirašyti reglamento. Jis tikisi, kad ministrė persvarstys savo poziciją ir kartu su verslu ir mokslu sieks sutarimo.

Nacionaliniu mastu įgyvendinant ES žemės ūkio reformą, profesijos rūpestis – stiprinti aktyviai veikiančias įmones. Sonnleitner buvo labai susirūpinęs, kad politinėse diskusijose vyrauja tendencija priimti sprendimus neatsižvelgiant į pasekmes žemės ūkio verslui ir aukštupio bei pasroviui esančioms vietovėms. Neseniai federalinių ir valstijų vyriausybių žemės ūkio ministrų konferencijos priimtas esminis kombinuoto modelio sprendimas neatitinka Vokietijos ūkininkų asociacijos keliamų reikalavimų ir reikalavimų ES žemės ūkio politikos reformai su tiesioginių išmokų atsiejimu. Profesijos atstovas primygtinai reikalauja, kad įgyvendinant ES žemės ūkio reformą būtų stiprinamos aktyviai veikiančios įmonės ir būtų atsižvelgiama į ilgalaikes rinkos perspektyvas bei Europos konkurencijos elgesį. Sonnleitneris priminė, kad per klausymą Bundestage žymiausi žemės ūkio mokslininkai perspėjo, kad besiformuojantis vienašališkas Vokietijos požiūris būtų žalingas.

Šaltinis: Berlynas [DBV]