Mėsos trūkumo Antrojo pasaulinio karo metu pasekmės
Tie, kurie per Antrąjį pasaulinį karą Europoje patyrė mėsos trūkumą ankstyvoje vaikystėje, dažnai per daug kompensuoja šį laikiną trūkumą visą savo gyvenimą. Moterys ypač valgo daugiau mėsos ir todėl dažniau kenčia nuo gausaus vartojimo komplikacijų, tokių kaip nutukimas ir vėžys. Tai yra Leibnizo Europos ekonominių tyrimų centro (ZEW) Manheime, Roterdamo Erasmus universiteto ir Pasaulinės darbo organizacijos bendro tyrimo, kurio metu buvo įvertinti maždaug 13.000 XNUMX žmonių iš Italijos, rezultatai.
Tyrėjai ištyrė, kaip mėsos trūkumas per Antrąjį pasaulinį karą Italijoje paveikė mitybos įpročius, kūno masės indeksą (KMI) ir kitus nukentėjusiųjų bei jų palikuonių sveikatos parametrus vėliau. Tam jie panaudojo Italijos nacionalinio statistikos instituto (ISTAT) duomenis.
Antrojo pasaulinio karo metu (1939-1945) daugelyje Europos šalių maisto tiekimas buvo menkas. Italijoje vidutinis mėsos suvartojimas vienam gyventojui smarkiai sumažėjo, ypač 1943–1944 m. Tai iš dalies lėmė tai, kad daugelis ūkinių gyvūnų buvo paskersti siekiant patenkinti įsiveržusios Vokietijos kariuomenės maisto poreikius ir nebebuvo prieinami gyventojams. Iki 1947 m. mėsos suvartojimas jau buvo sugrįžęs į prieškarinį lygį beveik visuose Italijos regionuose.
Remiantis tyrimo rezultatais, ypač didelę įtaką turėjo mėsos trūkumas ankstyvoje vaikystėje (iki dvejų metų). Taip pat yra įrodymų, kad tėvai, kalbant apie maisto davinius, pirmenybę teikė sūnums, o ne dukroms. 1942–1944 metais mergaitės numetė daugiau svorio nei berniukai tarp dvejų metų vaikų. Mokslininkai aiškina, kad mergaites labiau paveikė mėsos trūkumas.
Vėlesniame amžiuje sergančios moterys mėsą valgydavo kiekvieną dieną dažniau nei vyrai ir apskritai jų mityba buvo mažiau subalansuota. Jie taip pat dažniau turėjo antsvorio, nutukę ir sirgo tam tikromis vėžinėmis ligomis nei žmonės, kurie neturėjo mėsos trūkumo. Įvertinę duomenis, jų vaikai dažnai ir suaugę tęsdavo nesveiką mitybą.
„Net trumpalaikis trūkumas vaikystėje daro didelę įtaką kelių kartų gyvenimo būdui ir sveikatai“, – reziumuoja Effrosyni Adamopoulou iš ZEW tyrimų grupės „Nelygybės ir paskirstymo politika“. Norint geriau suprasti ryšius ir pagrįsti rezultatus, reikėtų atlikti tolesnius tyrimus.
Heike Kreutz, www.bzfe.de
