Antipsichotikai padidina insulto riziką vyresnio amžiaus žmonėms
Pagyvenę žmonės, vartojantys antipsichozinius vaistus, padidina insulto riziką. Vokietijos insulto draugija tai pabrėžia dabartinio britų tyrimo proga. Antipsichotikai slopina susijaudinimo būsenas, agresyvų elgesį ir haliucinacijas. Remiantis tyrimo rezultatais, jo vartojimas demencija sergantiems žmonėms yra ypač rizikingas. Todėl Vokietijos insulto draugija ragina permąstyti narkotikų vartojimą vyresnio amžiaus žmonėms.
Antipsichoziniai vaistai, taip pat žinomi kaip neuroleptikai, pirmiausia naudojami psichozėms, tokioms kaip šizofrenija, gydyti. Tačiau jie taip pat dažnai skiriami siekiant pagerinti elgesio sutrikimus, tokius kaip demencijos sukeltas padidėjęs agresyvumas. Neseniai „British Medical Journal“ paskelbtas tyrimas parodė, kad vaistai taip pat padidina insulto tikimybę. Antipsichozinius vaistus vartojusiems pacientams insulto rizika padidėjo 1,7 karto. Remiantis tyrimo rezultatais, demencija sergantiems pacientams ypač gresia pavojus. Jiems insulto rizika išaugo net tris su puse karto.
„Remiantis tyrimo rezultatais, visi antipsichoziniai vaistai yra susiję su padidėjusia insulto rizika“, – teigia profesorius dr. medicinos Martinas Grondas, Vokietijos insulto draugijos valdybos narys ir Zygeno rajono ligoninės vyriausiasis gydytojas. Rizika vartojant šiuolaikinius, vadinamuosius „netipinius“ antipsichozinius vaistus, kurie yra geriau toleruojami, yra didesnė nei vartojant senesnius „tipinius“ antipsichozinius vaistus. Senesnių vaistų dabar dažnai vengiama, nes jie sukelia nuolatinį smegenų funkcijos pažeidimą, pvz., judėjimo sutrikimą, panašų į Parkinsono ligą. "Atsižvelgiant į tai, gydytojai turi persvarstyti antipsichozinių vaistų vartojimą vyresnio amžiaus žmonėms ir, visų pirma, demencija sergantiems žmonėms. Jie turėtų būti skiriami tik tada, kai jau išnaudotos kitos gydymo galimybės", - sako profesorius Grondas.
Šaltinis:
Ian J Douglas, Liam Smeeth: Antipsichozinių vaistų poveikis ir insulto rizika: savarankiškai kontroliuojamas atvejų serijos tyrimas. In: BMJ2008; 337:a1227
Šaltinis: Berlynas [DSG]
