Vienkartinės pirštinės: Valydami, o ne pavojų, saugokite

Mokslinė daugiau nei 800 valymo priemonių su odos ligomis duomenų analizė rodo, kad šios pramonės darbuotojai veiksmingai neapsaugo nuo profesijos pavojų. Neseniai atlikto tyrimo metu universiteto ligoninės Carl Gustav Carus Dresden Dermatologijos katedros mokslininkai nustatė, kad ypač gumos priedas tiuramas ir daugelyje dezinfekavimo priemonių, pvz., Formaldehido, glioksalio, glutaraldehido ir benzalkonio chlorido, esančios cheminės medžiagos sukelia sunkų odos dirginimą ir alergiją valikliu yra.

Jei nukentėjusieji saugotų rankas pagal atitinkamas darbo saugos taisykles, jie būtų iš esmės apsaugoti nuo šių odos ligų. Daugelis žmonių netinkamai elgiasi ir buityje: taip pat pasikliauja paprastomis, dažnai pudros, vienkartinėmis guminėmis pirštinėmis, kurios gali sukelti odos netoleravimo reakcijas, taip pat neapsaugo nuo daugelio valymo priemonėse ir buitinės chemijos produktuose esančių medžiagų. Paprasčiausios elgesio taisyklės užtikrina efektyvią odos apsaugą.

Vienkartinės pirštinės iš natūralaus latekso populiarios buityje ir plačiai paplitusios valymo pramonėje, prilimpa prie odos ir yra labai nebrangios. Tačiau vargu ar žinoma, kad būtent tokio tipo pirštinės yra visiškai netinkamos valymo darbams ir gali sukelti sunkias odos reakcijas. Plonas gumos sluoksnis dažniausiai sulaiko virusus, grybelius ir bakterijas, todėl ligoninių medicinos personalui suteikia gerą apsaugą, jei darbuotojai nėra alergiški latekso gaminiams ir gumos chemikalams. Tačiau valymo priemonėse esantys chemikalai dažnai gali lengvai prasiskverbti pro ypač plonas vienkartines pirštines ir taip pažeisti odą.

Dabartinis Drezdeno universiteto ligoninės Dermatologijos skyriaus tyrimas, kurio rezultatus paskelbė mokslininkai, dirbantys su Privatdozent (PD) Dr. Andrea Bauer britų žurnale „Contact Dermatitis“ įvardijo gumos priedą tiuramą ir chemines medžiagas formaldehidą, glioksalį, glutaraldehidą ir benzalkonio chloridą, esančius daugelyje dezinfekavimo priemonių, kaip pagrindines alerginės odos dirginimo priežastis – vadinamąją alerginę kontaktinę egzemą: „Kontaktinė egzema. dažnai iš pradžių atrodo nekenksmingi ir į juos nežiūrima rimtai. Pirma, atsiranda odos sudirginimas, kuris pastebimas tik per paraudimus ir pleiskanojimus. Tačiau jei alergija profesinėms medžiagoms išsivysto dėl pažeisto odos barjero, tai blogiausiu atveju gali baigtis nedarbingumu“, – sako PD dr. Andrea Bauer. Dermatologijos klinikos vyresnioji gydytoja specializuojasi profesinės dermatologijos srityje. Gydytojas dermatologas ne tik diagnozuoja ir gydo su darbu susijusias odos ligas, bet ir užsiima šių būklių profilaktika.

Odos sąlyčio su tiuramais ir dezinfekavimo priemonėse esančiomis cheminėmis medžiagomis galima nesunkiai išvengti naudojant tinkamas apsaugines pirštines: valytojai, reaguojantys į gumos priedą, turi daugybę alternatyvų be tiuramo, pagamintų iš nitrilo arba, pavyzdžiui, PVC pirštinių, vadinamųjų vinilo. pirštines. Kiekvienas, dirbantis su agresyviomis valymo priemonėmis ar chemikalais, turėtų mūvėti ir storesnes, chemikalams nepralaidžias daugkartines pirštines: vienkartinių pirštinių lateksas dažniausiai būna vos storesnis nei dešimtoji milimetro ir nesudaro veiksmingo barjero. „Tyrimo metu nustatytas valytojų odos ligų priežasčių dažnis rodo, kad daugelis įmonių, naudodamos netinkamas darbo pirštines, kelia pavojų darbuotojų sveikatai“, – sako dr. Ūkininkas.

Tačiau ne tik profesionalūs valytojai tikrai turėtų mūvėti storas, chemikalams atsparias pirštines: medicininės vienkartinės pirštinės taip pat netinka dirbant buityje. Tačiau pažvelgus į vaistinės ekraną matyti, kad be faktiškai apsauginių pirštinių parduodama daug nebrangių, bet neapsauginių vienkartinių pirštinių. Tačiau odą pažeidžia ne tik alergiją sukeliančios medžiagos ir cheminės medžiagos: dažnas rankų plovimas ar gausus prakaitavimas taip pat sumažina jos atsparumą.

Epidermis, kuris yra patinęs dėl drėgmės arba pažeistas dėl odos sudirginimo, yra idealus vartai nuo mikrobų. „Geriausia, jei po apsaugine pirštine mūvima plona medvilninė pirštinė, kuri sumažina odos polinkį prakaituoti ir gali būti skalbiama karštai“, – pataria gydytoja dermatologė.

Norint apsaugoti rankas profesionalaus valymo metu, taip pat atliekant namų ruošos darbus, reikia atsižvelgti į šiuos dalykus:

• Tik storos, daugkartinio naudojimo guminės pirštinės užtikrina tinkamą apsaugą.
• Apsaugines pirštines reikia apvilkti medvilne arba iškloti medvilniniu mezginiu, kad oda lengvai neprakaituotų ir būtų išvengta tiesioginio kontakto su guma.
• Pirštinė turi laisvai priglusti, kad neprakaituotų rankos.
• Jeigu jūsų rankos ypač linkusios prakaituoti, po apsauginėmis pirštinėmis reikėtų mūvėti plonas medvilnines pirštines, kurias galima įsigyti vaistinėse.
• Ilgą laiką dirbant su apsauginėmis pirštinėmis, vidines pirštines reikia pakeisti švariomis, sausomis vėliausiai tada, kai jos pradeda šlapiuoti. Plonas vidines pirštines lengva nuplauti ir vėl naudoti.
• Jei – kaip ir medicinos srityje – pagal taisykles naudojamos plonos vienkartinės guminės pirštinės, reikia naudoti tik pirštines be alergiją sukeliančio guminio priedo tiuramo.
• Vanduo, naudojamas indams valyti ir plauti, turi būti tik kūno temperatūros, kad būtų sumažintas odos polinkis prakaituoti.
• Norint kuo geriau apsaugoti odą pirštinėje, patartina naudoti du skirtingus kremus: odos apsauginius kremus darbo metu, nusiplovus rankas ir priežiūros kremus po darbo.
• Kuris kremas tinkamas, galima pasitarti su dermatologu arba vaistininku. Pasirinkimas priklauso nuo odos tipo ir veiklos pobūdžio.
• Jei turite jautrią odą, neturėtumėte per dažnai plauti rankų ir naudoti drungną vandenį bei švelnų skystą muilą.

Kiekvienas darbdavys yra teisiškai įpareigotas aprūpinti savo darbuotojus konkrečiam darbui tinkamomis pirštinėmis ir odos apsaugos kremais. Tačiau praktiškai šis reguliavimas daugelyje darbo sričių beveik neįgyvendinamas – tai kenkia darbuotojams.

„Dažnai nepaisoma galiojančių darbuotojų sveikatos ir saugos taisyklių. Iš esmės vienkartinės pirštinės turėtų visiškai išnykti iš valymo pramonės“, – sako Andrea Bauer ir pataria tiems, kurie kenčia nuo su darbu susijusių odos sudirgimų, nedelsiant kreiptis į dermatologą. Be kompetentingos specializuotos medicininės priežiūros, per profesines asociacijas galima inicijuoti specialią pacientų priežiūrą. Tokiu atveju profesinės asociacijos nemokamai aprūpina odos apsaugos priemones ir terapijas, kad kuo anksčiau būtų suvaldyta ir išgydyta liga bei išvengta darbo praradimo.

Be tinkamos apsauginės pirštinės, sveikai odai taip pat svarbi tinkama priežiūra: todėl rankas reikia reguliariai trinti tinkamomis odos apsaugos priemonėmis ir priežiūros kremais, apie kuriuos galite pasiteirauti iš savo dermatologo ir vaistininko. Plaunant rankas reikia naudoti švelnų skystą muilą. Visi naudojami produktai turi būti be dažiklių, kvapiųjų medžiagų ir konservantų.

Andrea Bauer pataria niekada nenuvertinti odos dirginimo ant rankų: „Rankos yra mūsų svarbiausios priemonės – jos turi išlikti sveikos, kitaip tai gali kelti pavojų jūsų profesinei egzistencijai“.

leidinys

„Kontaktinė alergija valymo pramonėje: Dermatologijos skyrių informacinio tinklo kontaktinės alergijos stebėjimo duomenų analizė“; Britų žurnalas Kontaktinis dermatitas (DOI: 10.1111/j.1600-0536.2011.01937.x)

Šaltinis: Dresdenb [Universitetinė ligoninė Carl Gustav Carus]