Vertingi duomenys apie maisto produktų su zoonozių sukėlėjais užterštumą

BVL antrą kartą skelbia zoonozės stebėjimo rezultatus

Federalinis vartotojų apsaugos ir maisto saugos biuras (BVL) antrą kartą paskelbė ataskaitą apie šalies zoonozių stebėsenos rezultatus. 2010 metų rezultatai, be kitų dalykų, rodo, kad kalakutų našta su kampilobakterija (17,3 procentais) ir Salmonella (5,5 procentais) yra panaši į praėjusių metų lygį.

Ataskaitoje, kurioje pirmą kartą taip pat pateikiamas Federalinio rizikos vertinimo instituto (BfR) rezultatų įvertinimas, pateikiama vertingų įžvalgų apie zoonozinių patogenų atsiradimą maiste ir ūkiniuose gyvūnuose. Rezultatai gali būti naudojami nustatant stebėsenos prioritetus. Remiantis 2010 m. duomenimis, pirmą kartą, palyginti su praėjusiais metais, galima analizuoti zoonozių patogenų plitimo ir su tuo susijusio atsparumo antibiotikams tendencijas ir stebėti kai kurių sričių pokyčius.

Iš viso į zoonozių stebėjimą buvo įtraukta 8.180 mėginių iš gamintojų, skerdyklų ir mažmenininkų, kuriuos federalinės žemės paėmė kaip maisto ir veterinarijos stebėsenos dalį 2010 m. ir ištyrė, ar nėra Salmonella spp., Campylobacter spp., verotoxin- buvo ištirtas E. coli (VTEC), Listeria monocytogenes ir meticilinui atsparus Staphylococcus aureus (MRSA). Be to, atliekant atsparumo antibiotikams stebėseną, BfR buvo ištirtas 3.748 įvairių zoonozinių patogenų ir komensalinės E. coli (normalios žarnyno floros sudedamosios dalies) izoliatai dėl jų atsparumo antimikrobinėms medžiagoms.

Atlikti mažmeninės prekybos tyrimai rodo, kad šviežia kalakutiena dažnai (17,3 proc.) yra užteršta Campylobacter spp. yra užterštas. Salmonella spp. šviežios kalakutienos mėginiuose buvo rasta 5,5 proc. Šios vertės iš esmės atitinka praėjusių metų rezultatus ir aiškiai parodo, kad šviežia kalakutiena gali kelti pavojų žmonėms užsikrėsti salmonelėmis ir kampilobakterijomis. Tyrimai skerdykloje parodė, kad kalakutai yra patogenų nešiotojai ir atrodo, kad skerdimo procesas padidina mėsos užteršimą salmonelėmis ir kampilobakterijomis.

Be Salmonella spp., tolesniam perdirbimui skirtuose cisternų pieno mėginiuose buvo aptikti įvairūs zoonozių patogenai. Kadangi geriamasis pienas Vokietijoje paprastai yra termiškai apdorojamas prieš parduodant jį vartotojams, aptariami zoonozių sukėlėjai piene esančiame piene pavojaus vartotojui nekelia. Žalias pienas gali kelti pavojų sveikatai, jei jis nėra šildomas, pavyzdžiui, gaminant žalio pieno sūrį.

Valgomųjų kiaušinių mėginiuose iš mažmeninės prekybos parduotuvių buvo 0,7 procento Salmonella spp. užteršta. Tačiau salmonelių kiaušinių viduje neaptikta. Nenustatyta jokių reikšmingų skirtumų tarp skirtingų ūkininkavimo sistemų vištų dedeklių kiaušinių ir tarp Vokietijos ir ne Vokietijos kilmės kiaušinių užterštumo salmonelėmis.

Verotoksinus gaminančios E. coli (VTEC) penimų veršelių išmatų mėginiuose aptikta 26,5 proc. Jau praėjusių metų rezultatai parodė, kad patogenų pasitaiko ir skerdyklos gyvūnuose (13,5 proc.), mažmeninės prekybos įmonėse – šviežioje veršienoje (5,8 proc.) ir veršienos pusgaminiuose (3,1 proc.), o tai rodo ryšį tarp mėsos gamybos proceso ir mėsos užteršimas VTEC.

Meticilinui atsparus Staphylococcus aureus (MRSA) dažnai aptinkamas visuose maisto grandinės etapuose – nuo ​​gamintojų iki mažmeninės prekybos maistu. MRSA buvo užkrėsti 19,6 procento dulkių mėginių iš penimų kalakutų ir veršelių fermų, 65,5 procento kalakutų skerdenų kaklo odos mėginių skerdykloje ir 32,0 procento mažmeninės prekybos šviežios kalakutienos mėginių. Remiantis dabartine mokslo padėtimi, galima daryti prielaidą, kad rizika, kad MRSA užsikrės žmonėms per užkrėstą maistą, yra nedidelė. Tačiau tvarkydami tam tikrus maisto produktus vartotojai turėtų būti atsargūs dėl kitų zoonozių sukėlėjų.

Atliekant atsparumo tyrimus, 2010 m. viščiukų broilerių ir veršelių atsparumo antibiotikams rodikliai buvo žymiai didesni nei ankstesniais metais. Labai fluorochinolonams atsparios Salmonella Kentucky paplitimas kalakutienos maisto grandinėje turėtų būti laikomas nauja specifine problema.

Vartotojai gali apsisaugoti nuo per maistą plintančios infekcijos kepdami mėsą ir laikydamiesi griežtos virtuvės higienos, kuri apsaugo nuo patogenų perdavimo iš žalios mėsos, ypač į jau paruoštus maisto produktus (pvz., salotas). Žalio pieno produktų ir patiekalų, kurių sudėtyje yra žalių kiaušinių, neturėtų vartoti jautrios vartotojų grupės, tokios kaip maži vaikai, pagyvenę žmonės, žmonės su nusilpusia imunine sistema ir nėščios moterys.

Ataskaita apie zoonozės kontrolės 2010 lankosi susipažinti: http://www.bvl.bund.de/ZoonosenMonitoring

Pagrindinė informacija

Zoonozės yra ligos ar infekcijos, kurios gali būti perduodamos natūraliai, tiesiogiai arba netiesiogiai tarp gyvūnų ir žmonių. Zoonoziniai patogenai gali būti perduodami iš gyvulių į mėsą, pavyzdžiui, skerdžiant ir toliau apdorojant. Maistas, užterštas zoonozių sukėlėjais, yra svarbus žmonių infekcijos šaltinis. Dažni patogenai, sukeliantys per maistą plintančias infekcijas, yra Campylobacter spp. ir Salmonella spp. Rečiau užsikrečiama Listeria monocytogenes arba verotoksiną gaminančia E. coli (VTEC). Tačiau jie atlieka svarbų vaidmenį dėl ligų, kurias jie gali sukelti, sunkumo. Meticilinui atsparus Staphylococcus aureus (MRSA) yra patogenai, sukeliantys ligoninių infekcijas, kai kurios iš jų yra rimtos visame pasaulyje. Gyvuliuose išplito specifinis MRSA tipas, žinomas kaip "daugialokuso sekos tipas ST398". Tačiau, remiantis dabartinėmis žiniomis, žmonės, kolonizuoti su „gyvuliais susijusiu“ MRSA, mažiau prisideda prie MRSA plitimo ligoninėse nei „su ligoninėmis susijusių“ MRSA padermių nešiotojai. Be to, žmonių užsikrėtimas šiomis su gyvulininkyste susijusiomis MRSA padermėmis tik retais atvejais sukelia sunkias ligas.

Remiantis Direktyva 2003/99/EB dėl zoonozių ir zoonozių sukėlėjų stebėsenos, visos ES valstybės narės yra įpareigotos rinkti, vertinti ir skelbti reprezentatyvius ir palyginamus duomenis apie zoonozių ir zoonozių patogenų paplitimą bei susijusį atsparumą antibiotikams maiste, pašarus ir gyvus gyvūnus, kad gautų informaciją apie zoonozių ir zoonozių patogenų vystymosi tendencijas ir šaltinius. Ypač stebimi tie zoonozių sukėlėjai, kurie kelia ypatingą grėsmę žmonių sveikatai. Nuo 2009 m. federalinės žemės kasmet atlieka zoonozių stebėjimą pagal administracinį reglamentą, kuris yra oficialios maisto ir veterinarinės priežiūros dalis. Valstybių surinktus tyrimų rezultatus renka, įvertina, apibendrina ir paskelbia Federalinė vartotojų apsaugos ir maisto saugos tarnyba (BVL) kasmetinės zoonozių stebėsenos rezultatų ataskaitoje.

Federalinis rizikos vertinimo institutas (BfR) įvertina tyrimų rezultatus ir integruoja juos kartu su visais kitais vertinamais su zoonoze susijusiais duomenimis į zoonozių, zoonozių patogenų ir atsparumo antibiotikams vystymosi tendencijų ir šaltinių ataskaitą, kuri pateikiama pagal su Direktyvos 9/2003/EB 99 straipsnio nuostatomis turi būti pateikti Europos maisto saugos tarnybai (EMST). EFSA peržiūri visų valstybių narių duomenis ir paskelbia juos savo metinėje zoonozių ir su maistu plintančių protrūkių ES ataskaitoje, kuri yra zoonozių patogenų rizikos valdymo Europoje pagrindas.

Šaltinis: Berlynas [BVL]